Pirmojo Prezidento rinkimų turo įžvalgos
Pirmojo prezidento rinkimų turo nakčiai besibaigiant, apžvalgininkai komentavo: “I. Šimonytė laimėjo Facebook‘e, G. Nausėda – realybėje“. Su pirmaisiais ryto saulės spinduliais pamatėme, kad I. Šimonytė pergalę skynė ir ten, ir ten. Ar jau galime teigti, kad FB „burbulas“ ir yra nauja realybė? O svarbiausia, kokias pirmas pamokas galime pasiimti, mąstydami apie prekės ženklo, verslo įmonės komunikaciją socialiniuose tinkluose. Patiksliname, tai nėra raginimas balsuoti už vieną ar kitą kandidatą, greičiau bandymas lengvu žvilgsniu palyginti dviejų finalininkų skaitmeninį kelią iki pirmojo turo pergalės.
„I.Š.judinkime“ – unikali, spontaninė iniciatyva FB
Šiek tiek šių rinkimų komunikacijos istorijos. Mažai kas iš apžvalgininkų ir komentatorių atkreipė dėmesį į sėkmingą ir įdomų, organišką iniciatyvą FB, kai pradėjo veikti „I.Š.jundinkim“ profilis. Dar toli iki rinkimų agitacijos pradžios, dar pati Ingrida nebuvo apsisprendusi, dar turėjome atšvęsti demokratijos šventę, kurioje išrinkta I. Šimonytė, kaip politinės jėgos ir nepartinių žmonių pretendentė į kandidates į LR Prezidentes. Šiandien „I.Š.judinkim“ žinutes seka beveik 20000 žmonių. Tokia spontaniška savanoriška iniciatyva tapo svarbiu žinių ir jausmų sklaidos kanalu, motyvuojančiu ir pritraukiančiu nesurežisuotos komunikacijos pasiilgusius aktyvius žmones, beje, su geru humoro jausmu. Save iniciatoriai apibūdina kaip “Ingridos Šimonytės rinkėjųštabas”, ne rinkimų ar kitaip oficialiai. Piešiniai, vaizdai, Šveiko citatos, kvietimai į barus “I.Šotams”, t.t – viskas ir dabar dvelkia nesumeluotu entuziazmu, yra autentiška, su fantazija, humoru, atlaikė pasipiktinusiųjų komentarus, kodėl piešiniai tokie, kodėl tokia nevaržoma laisvė.
Panašių veiksmų G. Nausėdos naudai neaptikome. Jo nuoseklūs vizitai į Lietuvos miestus sulaukdavo komentarų ir nušvietimo medijoje, kas sujudindavo socialinių tinklų aktyvistus, komentuotojus. Specialiai G. Nausėdai dedikuotų iniciatyvų FB ar kitur nerasta.
Oficialios komunikacijos startas
Tik vėliau su oficialia rinkimų kampanijos pradžia štabai kuria profilius, “užkuria” komunikaciją, aktyvina ir renka Like, Share ir viską, kas pritraukia naujus vartotojus, sekėjus. Čia jau galime palyginti, tiesa, be itin gilios semantinės ar grafinės bei psichologinės analizės, dviejų kandidatų ar jų štabų veiklą. Kol kas nesigilinant į turinį, abu kandidatai aprašo susitikimus su rinkėjais, daug vaizdų, nuotraukų, video, palaipsniui gausėja žinomų žmonių pasisakymų, korektiški komentarai, iškeliant gerąsias aptariamų dviejų finalininkų savybes, neskaitant kitų dabar jau ex-kandidatų konvulsinių riktelėjimų.
Panašu? Neapsigaukite, esminiai skirtumai ryškėja, pradėjus gilintis į tekstus, jų turinį, intonacijas, laisvės ir autentiškumo lygį.
Sklandi komunikacija, bet be gyvybės
Nausėdos puikiai surepetuoti, į menamą tikslą vedantys, bet tarsi iš lapelio skaitomi tekstai. Viskas teisingai štabo strategų akimis, bet skaitytojui nuobodu. Tarsi gertum tobulai subalansuotą sveikuolišką ir dar drungną gėrimą: nei skonio, nei netikėtumo. Ir gyvenimas tobulas: sode paskendęs namas (čia diskusijų būta, bet neišsivystė), puiki šeima (primenant skaitytojui kiekvieną kartą, kuris nedrįsta net lygintis su tokia harmonija), visada teisus ir teisuoliškas profesionalas (komentaruose bandymų lyginti prieštaringus pasisakymus per pastaruosius kelerius metus irgi būta). Rezultatas? „Gražus vyras“. Gal tai padės finiše? Lemia ne tik socialiniai tinklai, rezultatus matysime netrukus.
Autentika „veža“
Šimonytės socialiniai tinklai labiau pulsuoja realiu gyvenimu. Pirmo turo nakties nuotraukos, sulaukusios „hater‘ių“ isterijos, kur matome kandidatę šokančią pagal jos mėgstamą „Metallica“ grupės muziką, rodo gyvą, nenugludintą žmogų, kuris „tiesiog toks pat, kaip aš“, džiaugiasi visais plaučiais, šoka, kalba, rizikuodamas pasakyti per aštriai, per staigiai ar tiesmukai. Jos socialiniuose tinkluose kalbantys žmonės daro pauzes, kartojasi, ne visada sklandus tekstas ar iki galo išbaigta mintis. Bet užtat tikime, jog tai tikra. Jei I. Šimonytei dirbtų G. Nausėdos štabas, seniai būtumėm FB sienas galėję apsiklijuoti saldžiai pakiliomis, iki verksmingumo sentimentaliomis kandidatės ir jos slaugomos mamos nuotraukomis – „viskas turi dirbti pergalei“, „šalin abejones“, „koks autentiškumas“? „Prezidento portretas kuriamas, o ne rodomas taip, kaip yra“, t.t.
Kelios pamokos, veikiantiems socialiniuoe tinkluose
Susumuokime ir grįžkime prie momentinių įžvalgų verslui:
- Komunikacijos deptartamentas, komunikacijos taisyklių ir politikų sergėtojai gali aiškinti iki pamėlynavimo, kad „taip reikia“, tačiau bet kuris protingas ir drąsus vadovas kalbės sava kalba, nebijos klysti, o paskui atsiprašyti.
- Visas rinkodaros skyrius gali kiek nori kurti nesamų istorijų apie prekės ženklą, dailinti ir tobulai perteikti nepriekaištingas produkto savybes, bet mažai kas tarp vartotojų rodys susidomėjimą, nes: „noriu tikro dalyko, ne tobulų savybių rinkinio“.
- Galime strateguoti ir kurti įvaizdį, nesvarbu, kompanijos, darbdavio, brando, tačiau tobulas įvaizdis ir liks įvaizdžiu toli, horizonte, prie jo nepriartės nei vartotojai, nei potencialūs darbuotojai.
- Galime eiti pas brangius, tūkstančių sekėjų turinčius influencerius socialiniuose tinkluose ir jų tekstuose atsirasti kompanijoje su dešimtimis kitų brandų. Geriau rasti tikrų palaikančių, bevardžių, bet autentiškų simpatikų, agituotojų, kurie gali su jūsų brandu augti. Primenu, kad „I.Š.judinkim“ prasidėjo nuo vieno, o gal dviejų žmonių, kiti jungėsi, nes ten tikra, nesurežisuota.
- Pabaigai, galime žiūrėti į skaitmeninį pasaulį, kaip į papildomą realybę, kurioje „mūsų tikslinės auditorijos pvz. 50+ m. nėra“. Su tokiu mąstymu beliks žiūrėti, kaip kiti sėkmingai laimi naujoje realybėje, ne tik prezidentai, brandai taip pat.
Primename, kad tai nėra reklama ir skleidžiama ne rinkimų tikslais.